• 5
  • 4
  • 3
  • 1
  • #

    Žemėlapis - stintų - sterkų pagrindinės dislokacijos vietos

  • #

    Vasaros maršrutas - Europinio sterko žvejyba ( akvatorija nuo Klaipėdos sąsiaurio iki Juodkrantės vakaruose ir Drevernos rytuose.)

  • #

    Žiemos maršrutas - Kairių poligono, Juodkrantės, Drevernos(Dūnės vaga), Preilos švyturio akvatorijos. Sugaunamos žuvys-vėgelė, stinta.

  • #

    Mišrus maršrutas - Vilhelmo kanalas Minija. Sugaunamos žuvys - vėžiai, karosai, kuojos, lynai, ešeriai.

Patarimai


VIETOS PROJEKTAS „ŠIAURINĖS KURŠIŲ MARIŲ DALIES ŽVEJYBINIO EKOTURIZMO MARŠRUTŲ PARENGIMAS IR APTARNAVIMAS Nr. EŽF-12-KLAIPĖDOSRAJ.-02-005

     - Kuršių mariose žvejybai,  rekomenduojame naudoti  paprastą meškerėlės sistemėlę - 0,18  mm pagrindinį valą ir 4 plonesnius - 0,14 - 0,15 mm trumpus pavadėlius, prie kurių rišame vandenyje šviečiančias avižėles.  Pagrindinio valo gale rišame 25-30 g svarelį. Naudojome standų sargelį, nes mariose, atskiromis dienomis, gana stipri srovė, todėl silpnesnius sargelius nulenkti. Neužmirškite, kad vienu metu naudojamų bendras kabliukų skaičius stintų gaudymui gali būti maksimum 12 vienetų, t.y jei naudojate 2 meškerėles, ant jų gali būti tik 12 kabliukų (pvz. 2 meškerės su 6 kabliukais). Žvejybos pradžioje masalui galite  naudoti strimelės gabaliukus su odele, vėliau masalui naudoti pagautas stintas. Masalui gerai tinka kuojos, tačiau jų žvejybos vietoje, pagauti sudėtinga (praktiškai neįmanoma, nes kuojos išbaidytos stintų kvapo yra linkusios pasitraukti). Taip pat gana geras masalas iš karpio, nes jo oda tvirta. Tokio, vieną kartą užkabinto masalo, gali užtekti visai žvejybai. Žuvies gabaliukus kabinkite  per odelę, per kabliuką perveriant kiaurai. Masalui labiausiai tinka  šviežūs ir ne per daug sušalę, žuvies gabaliukai. Galite pabandyti  užkabinti 3-4 musės lervas  arba 5-6 uodo trūklio lervas.  Stinta kimba labai įvairiu laiku .

     - Reikėtų paklausyti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, savo interneto svetainėje  ji dažnai teisingai išpranašauja. Atkreipkite  dėmesį, 12-15 metrų per sekundę pietvakarių krypčių gūsingi  vėjai dažnai sukelia  pūgą pamario krašte. Tai signalas į pamarį pramogauti atvykusiems tūkstančiams žmonių, kad būtų atsargūs, nepaklystų pūgoje. Paprastai jai pakilus, Kuršių marių krantų kontūrai tampa neįžiūrimi baltoje sniego užsklandoje. Tada ir prasideda “ežiukų klaidžiojimai rūke“ - taip atvykėlių neišmanymą, orientyrų praradimą ir ėjimą nežinia kur pakrikštijo vietiniai žmonės.

Pavojingas ledas, tačiau kuo arčiau Klaipėdos uosto - tuo jis pavojingesnis...

  
     Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai. Tik toks ledas jau gali išlaikyti žmogų. Tačiau, kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi melsvą arba žalią atspalvį. Matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Venkite ledo marių pakraščiuose, kur auga nendrės, po juo dažniausiai yra tuštuma ir ledas yra nestiprus - iškorėjęs. Jūs galite įlūžti .
 
     Pasistenkite susipažinti su navigaciniu žemėlapiu (eikite žvejoti į marias seklumomis,aplenkite vagas). Pastudijuokite internete planuojamo maršruto gylius.
     • Įvertinkite pūgos, blogo matomumo galimybes. Pasiimkite su savimi navigacijos prietaisus. Marios - ne ežeras -įvertinkite tai. Neikite ledu pavieniui.
     • Pasistenkite pasinaudoti patyrusių gidų paslaugomis. Gidas visuomet pasiims su savimi 10 - 15 metrų virvę su svareliu, 3 - 3,5 metrų kartį su kabliu, su savimi turės smaigus, kurie neleis slysti ant ledo ir su kuriais lengva įsikabinti į ledą net nuo šalčio sugrubusiomis rankomis. Gelbėjimo liemenė apsaugos ne tik nuo vėjo, bet ir neleis nugrimzti po ledu.
     • Žinokite - užšalęs farvateris artėjant prie Klaipėdos pavojingas net per didžiausius šalčius. Pasikeitus vėjo krypčiai, sūrus vanduo labai greitai plonina ledą ir jis tampa pražūtingas .
     • Trapus ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliai, yra šaltinių. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Eiti ledu reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų. Jeigu ledu eina grupė žmonių, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Įvertinkite tai, kad žvejai verslininkai ar brakonieriai, dažnai užberia tinklų statymo vietas sniegu ir jūs galite įkristi į eketę. Visuomet atsiranda neužšalusių vietų, properšų, kurios ypač pavojingos nakties metu .
     • Pasistenkite nepereidinėti farvaterio kiaurai, bent jau iki 9 km skaičiuojant nuo Klaipėdos . 
     • Apsisprendę pereiti farvaterį, pasitikrinkite ledo storį ir įvertinkite savo galimybes. Įvertinkite tai, kad įlūžus -šaltis, didelis gylis ir srovė jums gali būti pražūtingi. Prieš lipdami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą arba peikeną ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu sudavus į ledą ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą.
    • Jei visgi įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Išplėskite rankas ir pasistenkite nepanirti, ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kiek galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nušliaužti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto galima bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte šiltą vietą.
    • Jeigu pastebėjote skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Tai padės jam nepasiduoti panikai. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes šaltame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jeigu yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 metrų nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kiek galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
    • „Kitoje pusėje kimba geriau“ - retai kada pasitvirtina. Rūpinkitės savo saugumu.