• 5
  • 4
  • 3
  • 1
  • #

    Žemėlapis - stintų - sterkų pagrindinės dislokacijos vietos

  • #

    Vasaros maršrutas - Europinio sterko žvejyba ( akvatorija nuo Klaipėdos sąsiaurio iki Juodkrantės vakaruose ir Drevernos rytuose.)

  • #

    Žiemos maršrutas - Kairių poligono, Juodkrantės, Drevernos(Dūnės vaga), Preilos švyturio akvatorijos. Sugaunamos žuvys-vėgelė, stinta.

  • #

    Mišrus maršrutas - Vilhelmo kanalas Minija. Sugaunamos žuvys - vėžiai, karosai, kuojos, lynai, ešeriai.

Apie Dreverną


VIETOS PROJEKTAS „ŠIAURINĖS KURŠIŲ MARIŲ DALIES ŽVEJYBINIO EKOTURIZMO MARŠRUTŲ PARENGIMAS IR APTARNAVIMAS Nr. EŽF-12-KLAIPĖDOSRAJ.-02-005

     Dreverna – senas žvejų kaimas, minimas nuo 1253 m. ir įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Drevernos kapinaitėse iki šiol išsaugoti retieji Mažosios Lietuvos architektūros paminklai – krikštai. Taip pat netoli Drevernos kaimo beveik 300 metų veikė garsus žuvų turgus – Strykis, sutraukdavęs šimtus žvejų ir pirklių. Trečiadieniais ir šeštadieniais čia susirinkdavo žvejai su gyva žuvimi potingėse ne tik iš Drevernos, Svencelės, bet ir iš Nidos, Karvaičių, atvykdavo pirklių iš Žemaitijos ir net iš Karaliaučiaus. Vykdavo tokio masto prekyba, kad ją 1721 m. užprotestavo Klaipėdos pirkliai.


     Drevernos žvejų vardą garsino nagingas Kuršmarių laivų statytojas Jonas Gižas. Jis statė ne tik mažesnes venterines valtis, kurėnus, bet ir didžiausius lietuviškus prekybos laivus – vytines. 2010 m. J.Gižo etnografinė žvejo sodyba buvo rekonstruota ir čia įkurtas muziejus.

Dreverna...

                    

     Beveik prieš 35 metus Drevernoje žvejojo 12 botų. Kiekvienoje grandyje - po 4 vyrus. Laimikiai buvo įspūdingi…

               

Kita dalis mums svarbios istorijos…

               

Mes turime ilgametę  žvejybinę  patirtį ir galėtume būti jums įdomūs...

 

      Pastaraisiais metais Dreverną labai pamėgo jėgos aitvarų mėgėjai, nes čia jiems labai geros sąlygos mokytis „suvaldyti vėjus“. Europoje nėra daug vietų, kurios būtų taip labai tinkamos mokytis šio sporto pradmenų. Medžiais neapaugęs krantas ir platus marių atabradas, kur pučia paprastai pastovūs ,bet pakankamai stiprūs vėjai, yra tiesiog puiki vieta pradedantiems mokytis vis labiau pasaulyje populiarėjančio jėgos aitvarų sporto. Šios sporto šakos mėgėjai praktiškai sportuoja ištisus metus, todėl jie ne tik pratęsia turizmo sezoną visoje marių pakrantėje, bet ir užtikrina didesnį kaimo turizmo sodybų užimtumą ne sezono metu.
     Įvertinant tai, kad Klaipėdos mažųjų laivų bazavimosi vietos perpildytos, o Drevernos uosto pustuštės - nors paslaugų kokybės ir kainų skirtumas ir yra palankus Drevernai - pradedi ieškoti priežasčių. Atstumas iki Klaipėdos vos 27 km - o turistų srautai gan menki. Tikėtina, prieplauka   jau taps  turistų traukos objektu - nes  įplaukimas į uostą yra  markiruotas bujomis ir tapo saugus. Kairysis ir dešinysis "špikduobiai" saugantys įplaukimo kanalą nuo kranto erozijos ir pastebimi tik prie labai žemo vandens, t. y. tik rugsėjo - spalio mėnesiais - šiuo atveju tampa paslėptomis kliūtimis, pagrindiniu navigacijos lakotarpiu, gadinančiomis įplaukiančių laivų sraigtus, laužančiomis jachtų kylius (įvertinant laivų  remonto kainas - tai pagrindinis faktorius atbaidantis  turistus) - dabar jie pažymėti ir įplaukimassaugus. Įplaukimas į Drevernos uostą, iš vandens  nėra matomas, nes yra užstojamas kranto augmenijos -tačiau jį markiruoja bujos. Pagrindiniai seklumų apie Dreverną ragai yra markiruoti. Drevernos apylinkėse yra puikios seklumos (gylis iki 1 metro-plotas keliasdešimt hektarų) bujomis - tai puikia maudynių vieta "viduryje marių".


 

                                  

     Karaliaus Vilhelmo kanalas, buvo kasamas 1863–1873 m. kai šis kraštas priklausė Vokietijai. Kanalą kastuvais iškasė prancūzai karo belaisviai, kuriems kanalo žiotyse Klaipėdoje yra pastatytas paminklas. 30 m pločio ir 24 km ilgio kanalas sujungė Minijos upę Nemuno deltoje su Kuršių mariomis ties Malkų įlanka Klaipėdoje. Jis turėjo 10 tiltų ir 1 šliuzą Lankupiuose. Kanalas buvo naudojamas tam, kad audrų metu upiniai to meto laivai su mediena ir sieliais be pavojaus iš Nemuno galėtų pasiekti Klaipėdą...
    Jūs galite naudotis 5  baidarėmis, keturiomis valtimis su elektriniais varikliais - kelionė Karaliaus Vilhelmo  kanalu  saugi, suteikianti daug teigiamų emocijų. Iš valčių galite sėkmingai žvejoti, vėžiauti... Visuomet galite pasirinkti maršrutą siekiantį marias, Klišupio upę, Miniją...