• 5
  • 4
  • 3
  • 1
  • #

    Žemėlapis - stintų - sterkų pagrindinės dislokacijos vietos

  • #

    Vasaros maršrutas - Europinio sterko žvejyba ( akvatorija nuo Klaipėdos sąsiaurio iki Juodkrantės vakaruose ir Drevernos rytuose.)

  • #

    Žiemos maršrutas - Kairių poligono, Juodkrantės, Drevernos(Dūnės vaga), Preilos švyturio akvatorijos. Sugaunamos žuvys-vėgelė, stinta.

  • #

    Mišrus maršrutas - Vilhelmo kanalas Minija. Sugaunamos žuvys - vėžiai, karosai, kuojos, lynai, ešeriai.

Patarimai


VIETOS PROJEKTAS „ŠIAURINĖS KURŠIŲ MARIŲ DALIES ŽVEJYBINIO EKOTURIZMO MARŠRUTŲ PARENGIMAS IR APTARNAVIMAS Nr. EŽF-12-KLAIPĖDOSRAJ.-02-005

     -Pakartosiu žinomą tiesą: sterkus žvejai, iš tiesų, pradėjo sėkmingai gaudyti tik tada, kai pasirodė guminukai. Žinoma, ir anksčiau buvo  meistrų, viliojančių šias žuvis pailgomis siauromis, pilkerius primenančiomis, blizgutėmis ar kitais masalais. Tačiau, kol neturėjome minkštųjų masalų, tiek sterkininkų, kiek yra dabar, nebuvo. Tais laikais svarbiausias žvejų ginklas buvo dugninė meškerė su užkabinta nedidele saulažuve arba trumpa meškerėlė su didele avižėle, "paskaninta" sliekų kuokštu ar žuvytės (strimelės-kuojos) gabaliukais. Reikėtų akcentuoti, kad sterkų žūklės taktika spiningu į Europą atkeliavo iš Amerikos. Pas mus ji kiek buvo patobulinta “lietuviškai“, nes vietinis sterkas tingesnis, šiek tiek kitoks jo gyvenimo būdas, tačiau esmė liko ta pati. Sterkus siūloma gaudyti vobleriais ar besisukančiomis blizgutėmis. Turbūt nėra nė vienos tokios plėšriosios žuvies, kurios žūklei reikėtų specialiai pritaikytų įrankių. Jau seniai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos meškeriotojai  ieško geriausių sprendimų, stengiasi išsirinkti spiningus, rekonstruoja, perdirbinėja turimus įrankius. Taip elgtis skatina patys sterkai, tiksliau labai savotiškas jų kibimas. Kaip mes traukiame guminuką? Ogi dauguma atvejų šokdiname jį virš dugno - pakeliame, leidžiame jam nusileisti ant dugno, pakeliame ir vėl nuleidžiame. Tik tada, kai sterkai labai aktyviai medžioja netoli pakrančių (vėlai vakare, naktį ar anksti ryte), galima naudoti kitą traukimo techniką ir net kitus masalus, pavyzdžiui, voblerius ar blizgutes. Kaip griebia sterkas? Ir vėl dažniausiai žuvys puola tik besileidžiantį dugno Iink guminuką. Kitaip šie plėšrūnai kimba tik aktyviai medžiodami netoli pakrančių ar seklumų. Besileidžiantį guminuką sterkas griebia labai atsargiai. 

     Sterkas nėra atsargus, jis greičiau apsukrus - čiumpa besileidžiantį guminuką kartais už uodegos, kartais už galvos, kartais muša ar net stumteli jį. Jei  akimirksniu meškeriotojas nesureaguoja, žuvis paleidžia masalą. Tik nesitikėkite, kad  sterkas  užkibs pats, į tokius kietus žandikaulius kabliukai patys neįsikerta. Be abejo, kiek žvejų, tiek nuomonių... Čia daugiau taisyklių nei gaudant lydekas ar ešerius ir laikytis jų verta. Priešingu atveju galite mėtyti masalą kiauras dienas ir kartoti "nekimba", nors iš tiesų kibo ir labai gerai, tik jūs to net nepastebėjote. Sterkų žūklė nėra tokia dinamiška kaip ešerių ar lydekų, tai monotoniškas dugno "arimas", daug metimų, mažai judėjimo, nors iš tikrųjų tai nėra absoliuti tiesa, o tik toks dažnai literatūroje aprašomas sterkininko įvaizdis. Šią žuvį reikia "iškrapštyti" iš vandens ir tai ne keliolikos minučių reikalas. Bet jei pavyko surasti sterkų telkimosi vietą ir pritaikyti masalą (jo dydį, spalvą, plaukimo pobūdį), jei šios žuvys aktyvios, tai dienos normą gali pasisekti įvykdyti per pusvalandį. Tačiau prieš tą lemtingąjį pusvalandį gali tekti dvi valandas gerai paplušėti. Ar jūs tam pasiruošę ?...

     Manyčiau, norint sužvejoti sterką, reikia bent šiek tiek žinoti apie šių žuvų įpročius. Ši žuvis mėgsta laikytis ant vadinamo „pakrantuko „Sterkai telkiasi ant vagos krašto, šlaito nuolydžio, jo apačioje, kartais viršuje - dėl to verslininkai stengiasi tinklus statyti šiuo principu - gaudyklės katilas gelmėje sparnas išeina į seklumą. Patikėkit ne veltui taip daroma...

     - Paprastai šių žuvų buveinės - tai gilios (kartais gilesnės nei 6 - 8 metrai) vietos - tačiau tai  įtakoja atskiri  paros, bei metų periodai . Galima sakyti ir taip: ten, kur sterkai, dažniausiai yra ir karšių, tačiau neverta šių plėšrūnų ieškoti dumblo dugno vietose, nes jų sterkai tikrai nemėgsta, tad ten, kur karšiai, ne visada būna sterkų. Tokiame gylyje gyvendamas sotus nebūsi. Smulkmės čia mažai, kartais gal ir pasirodo vienas kitas pūgžlys, o dugno sterkas neknisa ir uodo trūklio lervų ar vėžiagyvių nerenka. Taigi sotūs ar alkani sterkai tupi savo giliose buveinėse. Vasarai įpusėjus sterkai nevengia pasivartyti seklumose, kur? Priklauso nuo vėjo ir vandens temperatūros. Šie plėšrūnai negali visą laiką tupėti savo slėptuvėse, todėl medžioti jie plaukia nebūtinai arčiau kranto, kur daug daugiau smulkmės, bet mėgsta laikytis šiaurinės Kuršių marių dalies seklumose - vidurmaryje .


     - Medžioklė paprastai prasideda vakarop. Bet kuriuo atveju sterkai nėra abejingi aplinkai. Šios žuvys visada reaguoja į tai, kas vyksta aplink. Kartais šalti atmosferos frontai ar staigūs ir dažni slėgio pasikeitimai sumažina keliom dienom jų apetitą, tačiau jei guminukas keletą kartų jam praplauks pro nosį, šis plėšrūnas neišlaikys. Bendros charakteristikos yra tik pažintinės, neretai jokios apčiuopiamos naudos neduoda - rask,  atvykęs žmogau, kur Kuršių mariose vagos, šlaitas kietas, žvyruotas, o kuris minkštas, dumblėtas. Turint gerą echolotą metus plaukioti  neužtektų tam, kad susidaryti bendrą vaizdą. Navigaciniai  gylių žemėlapiai  gan netikslųs - nes dugno reljefas kasmet kinta. Be abejo, kiekviename vandens telkinyje yra tokių vietų, kur sterkai laikosi nuolat. Jas gerai turėtų žinoti   patyrę žvejai megėjai, jas išduoda plaukiojimo priemonių gausa ir t.t... Tačiau įvertinkite tai - kiek laiko žvejai megėjai  skiria žvejybai  ir kiek laiko jai skiria žvejai verslininkai. Natūralus žuvies ieškojimas turi daugiau paslapties  ir pats kažkaip geriau jautiesi, kai be jokios pagalbos randi tai, ko ieškai. 
 
     - Sterkai tokie patys kaip ir kitos žuvys - nei lėtesni, nei kvailesni. Jų gyvenimo būdas netipinis, sunkiai nuspėjamas - todėl ir žvejoti reikia kiek kitaip. Šios žuvys gyvena būriais ir tik pačios didžiausios džiaugiasi  ta vienatvę. Sterkų būrys elgiasi įvairiai. Kartais  laikosi vienoje vienoje. Norą keliauti  įtakoje  srovė, vėjas ir vandens temperatūra. Mūsų tikslas  yra surasti tą būrį, todėl pernelyg ilgai vienoje vietoje užsibūti neverta. Sterkų buvimo vietą dažniausiai parodo galybė meškeriotojų valtelių beieškančių geriasnių vietų nuo Kiaulės nugaros į pietus, tačiau  ne visada  galima jomis pasikliauti. Reiktų priplaukti ir žvilgtelti į laimikius. Keliolika metimu - ir galima keliauti toliau, "tikrinti" kitą vagos ruožą ar kitą duobę. Tie keliolika metimų taip pat turi būti nevienodi, nes ten, kur žvejojame, sterkų gali būti, bet jiems paprasčiausiai nepatinka mūsų masalas - gal jo dydis, dažniausiai spalva. Taip, taip, spalva! Nors vanduo drumstas, nors gylis didelis, bet guminuko spalva sterkui labai svarbi. Jis ją skiria...

     - Sterkų populiacija Kuršių mariose  turėtų didėti. Sterkams, kai kuriuose vandens telkiniuose susiklosto  geresnės sąlygos nerštui - nei jų artimiausioms konkurentėms lydekoms. Jei ruduo vėjuotas (Baltijos jūros priekrantės žvejai nenugaudo grįžtančių sterkų, šiaurinėje marių dalyje žvejybinės sąlygos taipogi  nėra palankios - nes vyrauja didelės srovės. Dėl labai stiprių srovių verslinė, žvejyba statomaisiais tinklaičiais dažniausiai praktiškai negalima: tinklai užnešami žolėmis, šiukšlėmis ir kt. Analogiškai sudėtinga žvejoti ir ungurinėmis gaudyklėmis bei stambiaakėmis gaudyklėmis (vartomis) ) - sterkiai pasiekia marių platumas Rusijoje.  Žiema sausa, be sniego, pavasario potvyniai kovo ar balandžio mėnesiais nedideli ir vanduo neužlieja didelių plotų, lydekos turi labai nedaug nerštaviečių, todėl po kelerių metų jų populiacija sumažėja. O sterkams tai puikios sąlygos. Jie neršia ant kieto grunto ir žemas vandens lygis jiems visai netrukdo. Sterkai  gerai jaučiasi drumstame vandenyje, jiems pakanka nerštaviečių, juos sunkiau randa meškeriotojai.
 
 
   Mažėjant lydekoms, daugėja sterkų, nes mažėja konkurencija.Pūgžlių populiacija Kuršių mariose sėkmingai didėja -tai tikėtina mitybinė bazė plėšrioms žuvims gan gera  ir prognozės  optimistiškos .Sterkai mus džiugins ...Kad ir kokie būtų dabartiniai Kuršių marių vandenys -esu įsitikinęs, kad po kelerių metų sterkų žūklės plotai gerokai išsiplės,jeigu Suskystintų dujų terminalo poveikis nesukels negrįžtamo poveikio .Farvaterio gilinimo darbai Klaipėdos sąsiauryje įtakojo ir toliau  įtakoja srovių greičių pasikeitimus, didesnes vandens lygio svyravimo amplitudes ir vandens apykaitos tarp marių ir jūros padidėjimą. Tai gali sutrikdyti jau nusistovėjusią pusiausvyrą ir  dar labiau padidinti druskingumą šiaurinėje marių dalyje. Galimi ekologiniai pokyčiai, tame tarpe ir ichtiocenozių struktūros pakitimai.Klaipėdos uosto gilinimas toliau  sąlygos  bendrą druskingo vandens invazijų dažnėjimą ir ilgesnį druskingo vandens užsibuvimą šiaurinėje Kuršių marių dalyje  ir tai nėra gerai ...

Amžiniems optimistams :
....Vyras grįžo iš žvejybos ir didžiuodamasis rodo žmonai puikų laimikį ir pasakoja,pasakoja : kaip linko meškerė(kaip gerai ,kad  neklausė jos ir pirko brangesnę -tai nelūžo) ,kaip grūmėsi su žuvimis,kaip draugai gelbėjo ...
Žmona kukliai klauso : - Šaunuolis, Jonai, žinai, ką tik skambino iš žuvų parduotuvės. Tu pamiršai savo kredito kortelę...
Patarsim -kur be kreditinės aptarnauja -be žuvies negrįšite ...