• 5
  • 4
  • 3
  • 1
  • #

    Žemėlapis - stintų - sterkų pagrindinės dislokacijos vietos

  • #

    Vasaros maršrutas - Europinio sterko žvejyba ( akvatorija nuo Klaipėdos sąsiaurio iki Juodkrantės vakaruose ir Drevernos rytuose.)

  • #

    Žiemos maršrutas - Kairių poligono, Juodkrantės, Drevernos(Dūnės vaga), Preilos švyturio akvatorijos. Sugaunamos žuvys-vėgelė, stinta.

  • #

    Mišrus maršrutas - Vilhelmo kanalas Minija. Sugaunamos žuvys - vėžiai, karosai, kuojos, lynai, ešeriai.

Apie sterkus


VIETOS PROJEKTAS „ŠIAURINĖS KURŠIŲ MARIŲ DALIES ŽVEJYBINIO EKOTURIZMO MARŠRUTŲ PARENGIMAS IR APTARNAVIMAS Nr. EŽF-12-KLAIPĖDOSRAJ.-02-005

     Sterkai aptinkami nuo Elbės iki Uralo, didesnėse upėse, įtekančiose į Baltijos, Juodąją, Azovo, Kaspijos bei Aralo jūras, taip pat ir dideliuose ežeruose. Lietuvoje sterkai gyvena Kuršių mariose,  ypač daug jų pietinėje dalyje. Sterkų yra įveista ežeruose. Jie dažniausiai laikosi augalais neapaugusiuose vandens baseinų plotuose, 3 - 4 metrų gylyje. Sterkų jaunikliai paprastai laikosi netoli pakraščių. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais sterkai minta smulkiais vėžiagyviais, vėliau vabzdžių lervomis, moliuskais, kirmėlėmis ir žuvų jaunikliais, suaugę yra plėšrūs.Skirtingai lydekoms, dažniausiai naktį aktyviai gaudo mažas žuvis - pavyzdžiui: stintas, aukšles, seliavas, gružlius, pūgžlius. Auga sterkai greitai ir sulaukę ketverių metų amžiaus vidutiniškai būna 40 – 45 cm ilgio ir sveria 600 – 800 gr. Sterkai subręsta ketvirtais - penktais, rečiau trečiais gyvenimo metais. Neršia paprastai gegužės mėnesio pirmoje pusėje, netoli pakraščių, 0,5 – 1 m gilumoje, kur smėlėtas, žvirgždėtas, akmenuotas dugnas, tarp povandeninių augalų. Nemune už špikduobių. Vislumas – 200 000 – 500 000 ikrelių.  Pasak internete teikiamos informacijos, užauga sterkiai iki 135 cm ilgio ir apie 20 kg svorio. Ar šie ichtiologų pateikiami duomenys yra realūs ar hipotetiniai - spręsti sunku, nes įvairūs šaltiniai pateikia panašius, bet vis dėl to skirtingus duomenis.

 

     Žinoma, kad įvairios šalys ir net atskiros organizacijos, kai pripažįstamas vienas ar kitas rekordas, vadovaujasi skirtingomis nuostatomis, tačiau tai nekliudo ir vieniems, ir kitiems teigti, kad būtent jų užregistruotas rekordas yra tiksliausias. Štai IGFA (International Game Fishing Association) teigia, kad pasaulio rekordas yra šioje tarptautinėje organizacijoje užregistruotas 11,4 kg svorio sterkas. Europos meškeriotojų aljansas (EAA - European Anglers Alliance) analogiškai teigia apie sugautą  11,3kg svorio sterką. Tuo tarpu atskirų šalių oficialūs rekordai kiek didesni, pvz: lenkų - 15,6kg, suomių - 16,5kg. Rusijoje sugautas sterkas svėrė net 26 kg ir buvo 145 cm ilgio. Kita vertus, anglų ichtiologai nurodo 12 kg maksimalią starkių augimo ribą, bei nurodo, kad tik atskiri individai, esant išskirtinėms sąlygoms, gali užaugti iki 16 - 18 kg svorio. Taigi išvada, užaugti iki 20 kg svorio starkiai galbūt ir gali. Tikriausiai, kai kada, reikia tikėti žvejais megėjais... Anot knygos „Plėšriųjų žuvų gaudymas“ autoriaus Ričardo Adamonio, oficialus Lietuvos rekordas - 8,45 kg. Tai didelis, bet tikrai ne didžiausias mūsų vandenyse sugautas starkis, bent jau taip teigiama  internete...
     Per 20 metų  asmeninės verslinės žvejybos laikotarpį Kuršių  mariose, žvejybiniais įrankiais,  mums  teko pagauti didžiausią 7.5 kg sterką. Per tuos metus - statėme vartas, ungurines gaudykles, tinklaičius ir gaudėme sterkus -šiaurinėje Kuršių marių dalyje, sugavome gan daug... tačiau tik lašišos ir šlakiai stebino savo dydžiu ir svoriais. Galėtume  teigti, kad esame savo srities  profesionalai, nes žinome žuvų sankaupų vietas, marių dugną, orų, pagrindinių  vėjų - srovių asmplitudžių įtaką žuvų migracijai ir nuotaikoms, padidėjusio ir besikeičiančio druskingumo įtaką gėlavandenių žuvų priverstinėms  migracijoms, bei  galėstume  jums kvalifikuotai patarti dėl žvejybinių vietų pasirinkimo. Tai buvo mūsų gyvenimo būdas, kiekvieną dieną, ištisus 20 metų...